Būtinosios religijos teisingumo sąlygos

1 Dalis
1 Paskaita
Keturi AUM Shinrikyo Stulpai
Ieškant Absoliučios Laisvės, Absoliučios Laimės ir Džiaugsmo

Kodėl mums dabar reikalinga AUM Shinrikyo ?

Jūs, tikintieji AUM Shinrikyo pasauliečiai, ar suvokiate ir suprantate, kodėl mums dabar reikalinga AUM Shinrikyo Japonijoje ? AUM Shinrikyo skirtumas nuo kitų religijų yra tas, kad AUM Shinrikyo turi Keturis Stulpus. Kas gi yra šie Keturi Stulpai ?
Pirmiausia, AUM Shinrikyo turi aiškiai išdėstytą mokymų sistemą. Ši sistema – tradicinė Pabudusiųjų Tiesai (Budų) mokymų kryptis, kuri egzistuoja tūkstančius, milijonus, dešimtis milijonų kalpų. Jos esmė gali būti pastebėta pirminėje jogoje ir pirminiame budizme. Taigi aš negaliu nepasakyti, kad AUM Shinrikyo mokymas lyginant su kitų religijų mokymais gilesnis ir absoliučiai patikimas.
Koks yra antrasis stulpas ? Tai iniciacijų buvimas kiekvienoje pakopoje kelyje į galutinį tikslą. Šios iniciacijos priartina mus prie paslaptingųjų mūsų esmės, kurios mes negalime pažinti tik klausydami ir studijuodami Mokymą, pusių. Jos yra ypatingi techniniai energijos perdavimo veiksmai, perkeičiantys mūsų sąmonę. Tokius specialius techninius energijos perdavimo ir sąmonės perkeitimo veiksmus dabar Japonijoje įvaldžiusi tik AUM Shinrikyo.
Koks yra trečiasis stulpas ? Tai Pasiekusiųjų tam tikrus dvasinius lygius kelyje, kuriuo jūs žengiate, buvimas. Kai jūs pažvelgsite į juos, jie gali pasirodyti paprasti žmonės. Tačiau jie pažino pasaulius, visiškai skirtingus nuo pasaulių, žinomų paprastiems žmonėms ir jie turi kūnų kituose matmenyse, neskaitant jų fizinio kūno. Ir galutinis šių Pasiekusiųjų kelio taškas – Absoliučių Laisvės, Laimės ir Džiaugsmo būvis.

Laisvai kurti kūnus, šalinti kančias ir būti pilniems džiaugsmo

Kas yra Absoliuti Laisvė, Absoliuti Laimė ir Absoliutus Džiaugsmas ?
Pradėkime nuo Absoliučios Laisvės. Skirtingai nuo mūsų fizinių kūnų, kurie serga, sensta ir miršta prieš mūsų valią, mes turime kitų kūnų, sukurtų mūsų dvasios prigimties. Laisvai kontroliuoti juos, laisvai kurti juos ir grąžinti juos į pradinį būvį, kitaip tariant, įgyti jų dėka patirties, kai jūs norite jos įgyti, ir sunaikinti šiuos kūnus, kai jų nebereikia, - štai Absoliuti Laisvė.
Po to, kas yra Absoliuti Laimė ? Būvis, kuriame tobulai pažinti visi Tiesos dėsniai, pašalinti visi kentėjimai, pašalintos ir sugriautos visos kančios, nurimo visas skausmas, - tokia Absoliuti Laimė.
O kas yra Absoliutus Džiaugsmas ? Turėti galimybę nuolat būti džiaugsmingam, nedarant kokių nors veiksmų, mūsų išaugusių gerų darbų ir Nuopelnų dėka, - toks Absoliutaus Džiaugsmo būvis.
Štai trys būviai, kuriuos turi mūsų dvasios prigimtis arba tai, ką galima vadinti Tikruoju Ego. Jeigu jūs ateisite į mūsų filialą, pasikalbėsite su Shi, Seigoshi ar Seitaishi, tai aš esu tikras, kad jūs patys pamatysite, kad iš tiesų esama pasekėjų, pasiekusių tam tikrą lygį, kurie vis arčiau ir arčiau žengia link šių būvių.

Tiesa – aukščiausių Nuopelnų apraiška

Kas yra ketvirtasis stulpas ? Tai, kad AUM Shinrikyo turi dvasinės praktikos pagrindą: Guru ir sutras. Jūs turite didžių nuopelnų, būdami šio ketvirtojo stulpo – Guru ir sutrų (dvasinės praktikos pagrindo) turėtojais ir būdami pajėgūs praktikuoti Mokymą jų buvimo dėka.
Aš nematau kitos religijos Japonijoje, išskyrus AUM Shinrikyo, kuri visiškai turėtų šiuos Keturis Stulpus. Ir todėl man norėtųsi, kad jūs visi, būdami AUM Shinrikyo mokymo pasekėjais, būtumėte įsitikinę ir stropūs savo kasdieniuose užsiėmimuose, kasdienėje praktikoje ir kasdieniuose ritualuose.
Koks puikus bebūtų mokymas, jei jūs nepraktikuojate jo, tai viso labo ryžių paplotėlis, nupieštas paveikslėlyje. Koks skanus bebūtų valgis, jei jūs jo nevalgote, jūs niekada nesuvoksite jo tikrojo skonio.
Atkakliai praktikuokime kiekvieną dieną, remdamiesi šiais Keturiais Stulpais.

1992 metų liepos 20 pagrindiniame Fudzi centre


2 Paskaita

Keturi Stulpai ir keturios liūdesio rūšys

Ką mes turime vadinti teisinga religija ?

Religijos prasmė yra dvasios išvadavimas

Šiandien mes pakalbėsime apie karminius ryšius arba apie tai, kas yra teisingas tikėjimas arba teisinga religija. Tarkime, yra trys keliai. Jeigu eisite pirmuoju, tai jis atves prie skardžio, todėl jūs nukrisite nuo skardžio, jeigu važiuosite šiuo keliu dideliu greičiu. Jeigu eisite antruoju, tai jis atves prie jūros, tai yra kelias baigsis ir jūs liksite be nieko.
Trečiasis kelias veda link jūsų paskirties vietos. Dabar įsivaizduokime užsispyrusį žmogų, kuris nori pasirinkti pirmąjį kelią. Jis vairuoja mašiną dideliu greičiu, sakydamas, kad jis būtinai pasieks paskirties vietą. Žinoma, jis nukris nuo skardžio ir akimirksniu numirs. Įsivaizduokime kitą užsispyrusį žmogų, kuris neklauso kitų patarimų. Jam sako: “Tai neteisingas kelias”, - arba: “Ten jūra. Ten nėra kelio”, - bet jis neklausys. Jeigu jis vairuoja mašiną dideliu greičiu taip, kaip ir pirmas žmogus, tai jam teks pasukti atgal.
Ir tik tas žmogus, kuris pasirinko trečiąjį kelią, sugebės pasiekti savo tikslą.
Man atrodo, šis pavyzdys perteikia dvasinės praktikos esmę. Jeigu manęs paklaustų: “Asahara, kokia religijos prasmė ?” - aš atsakyčiau: “Religijos prasmė yra išvaduoti visų dvasias arba tų, kas praktikuoja, dvasias”.
Jeigu manęs paklaustų: “Ką reiškia Išsivadavimas?” – aš atsakyčiau: “Tai reiškia išsivaduoti nuo visų žemiškųjų norų ir tapti laisvam tikrąja šio žodžio prasme”. Tada jūs galėtumėte pasakyti: “Mokytojau, bet jei yra žmogus, kurio visi norai pildosi, argi ne tai yra Išsivadavimas ?” Taip, jūsų žodžiuose yra prasmės. Tačiau jeigu jūs gerai pagalvosite, tai suprasite, kad mes negalime patenkinti visų mūsų norų. Kuo labiau vystysis jūsų dvasia arba kuo tyresnė ji taps, tuo greičiau jūs suvoksite visą Išsivadavimo prasmę.
Bet kas gi tada mums neįmanoma ? Koks džiaugsmingas bebūtų gyvenimas, mes negalime išvengti mirties. Mes gyvename, stengdamiesi negalvoti apie mirtį, bet ji iš tiesų yra. Yra ir ligos, ir senėjimas.

Artėjant prie pomirtinio pasaulio

Kaip mes galime išvaduoti save nuo šių kančių ? Jeigu mes išvaduosime mūsų dvasią, mūsų protą nuo reiškinių pasaulio, pasaulio, kuriame egzistuoja mūsų fiziniai kūnai, tai, savaime suprantama, mes galėsime įveikti kančias. Dar daugiau, jeigu mes turime jėgų, kad įveiktumėme mirtį, mes be vargo galėsime įveikti ir kitas kančias šiame gyvenime. Tokį mokymą, tokią doktriną aš vadinu teisingu tikėjimu.
“Bet argi krikščionybė nemoko to, kaip pasiekti Dangų”, - paklausite jūs. Jūs suprasite, jeigu gerai pagalvosite. Krikščionybė kalba ne apie šį pasaulį, o apie amžiną gyvenimą po mirties arba dvasios amžinumą po mirties. Musulmonai taip pat kalba apie gyvenimą po mirties, kadangi jie irgi gyvena, vadovaudamiesi Senojo Testamento ir Korano įsakymais. Budizmas skleidžia reinkarnacijos teoriją ir irgi kalba apie pomirtinį pasaulį. Kaip galima pastebėti, visos trys pagrindinės pasaulio religijos – budizmas, krikščionybė ir islamas – kalba apie pomirtinį pasaulį.


Kitas puslapis
Ankstesnis puslapis
Į pagrindinį puslapį